- piestuoti
- 1 piestúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. Kbr stoti, šokinėti piestu: Arklys piestúoja, piestu šoksta prieš žmogų Švnč. | refl.: Piestãvos [arklys] ienosa kap velnias Grv. Jauniesiems labai patinka važinėtis tokiais žirgais, kurie nenustovi, žvengia ir lyg deginami piestuojas MTtV131. ║ prk. priešintis: Piestúoti žada žmonys priš seniūną Šts. 2. refl. Sr imtis, peštis, grumtis: Jis piestãvos su lokiu (meška) ant dvaro J. Ko čia susikabinę piestúojatės? Vl. Ar nesiliausit! Ko visą čėsą piestúojatės kaip du katinai! Vkš. 3. refl. bartis, kirstis: Moterų mada piestúotis Brs. Na ko jūs piestúojatės! Alk. 4. tr. NdŽ mušti rankomis ir kojomis. \ piestuoti; apsipiestuoti; susipiestuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.